The Gigante Jumper: geras, blogas ir bjaurus
Autorius: Fernando Santos
Gigante esu padovanojęs visiems savo artimiems draugams. Turi visi, išskyrus mane. Ką tik buvau pasisiuvęs krepšį nešiojamam kompiuteriui, darėsi vėsiau, ir nusprendžiau, kad vietoj kardigano noriu megztinio. Tai, kas išėjo, dabar yra tas, dėl kurio mane gatvėje sustabdo nepažįstami žmonės. Ko jie nemato – keturių pradžių iš naujo, rankovės, kuri nepasiteisino, dviejų išardytų apykaklių, spalvos, kurios mano partneris mane atkalbėjo, ir dygsnių, kurių prisiekiau niekada nedaryti. Štai visa istorija, su nuotraukomis, kurias dariau pakeliui.
Gera
Nepradėjau nuo piešinio. Tiesiog dievinu mūsų merino mišinius, tad jis visada turėjo kilti iš šios šeimos. Pastel Rainbow vienoje gijoje turi mėtinę, sviesto, persiko, dangaus ir citrinos spalvas. Planas, jei jį taip galima pavadinti, buvo tik toks: juosta per krūtinę, rankogaliai ir apykaklė vienos spalvos, o ta spalva paimta iš paties mišinio. Išbandžiau kelias.
Esu grafikos dizaineris. Spalva – tai, ką savo darbe moku geriausiai, ir visada maniau, kad levandų spalva yra mano. Mano partneris manė, kad ji per daug moteriška. Tad nenoriai apsistojau ties tamsiai miško žalia ir mezgiau toliau.
Bloga
Priekį ir nugarą numezgiau įprasta Gigante vilna – nesuktos vilnos juosta, iš kurios mezgamas kiekvienas kardiganas, o juostą – miško žalia. Dar be apykaklės, be rankovių. Ir tai buvo ne tai. Ne mezgimas – vilna. Megztiniui reikia kritimo ir judesio, o šis stovėjo pats vienas. Šarvai. Storis, kuris sukuria kardiganą, tiesiog per didelis drabužiui, kuris turi kristi nuo kūno ir judėti kartu su juo.
Išardžiau. Numezgiau iš naujo. Išardžiau ir tą. Keturis kartus, ir kažkur tarp jų, skaldydamas plaukus ir vilną, supratau. Dizaine turime vieną taisyklę, svarbesnę už visas kitas: forma seka funkciją. Forma netiko megztinio funkcijai, tad forma turėjo pasikeisti. Iš verpyklos atkeliaujanti nesuktos vilnos juosta yra maždaug colio storio ir neįmanoma su ja dirbti, kol jos neprijaukini, o prijaukinimas – pirmas darbas su kiekvienu mūsų parduodamu ryšuliu (apie tai yra visas įrašas). Tai kodėl gi nepadalinus jos dar kartą? Vis dar nuostabi, vis dar Gigante, tik su mažesnėmis akimis, kurios tiktų megztiniui. Pabandžiau, ir gimė Gigante Junior.
Gigante Junior ant virbalų, suvyniota į kamuolį ir numegzta į korpusą. Dalinti – kruopštus darbas. Verpyklos susukimas priverčia abi puses vyniotis viena aplink kitą, o perpusinta nesuktos vilnos juosta trūksta, jei skubi, tad kiekvienas kamuolys dalinamas rankomis ir vyniojamas lėtai. Vargo daug. Megztinis to vertas. O kol korpusas buvo numegztas iš naujo, žalia irgi dingo, ir levandų spalva vėl buvo ištraukta iš stalčiaus. Vos pamačiau juostą ant korpuso, žinojau, kad pirmoji nuojauta buvo teisinga.
Perpusinta vilna davė tai, ko nesitikėjau: laisvę. Kardiganus mezgu pirštais. Gigante Junior grąžino mane prie virbalų, ir vėl susidraugavau su technikomis, kurių nebuvau lietęs seniai. Pridėjimai iš lygios ir iš išvirkščios akies. 1x1 guma apačiai. Ir dalykai, kurie stambiam mezgimui iš tiesų visai nepriklauso, pavyzdžiui, matraco siūlė šonams – su didžiąja vilna jos tiesiog nepadarysi.
Kai korpusas pagaliau buvo geras, nepavyko rankovės. Surinkau akis aplink rankovės angą ir mezgiau žemyn ratu, ir pirma versija buvo per siaura. Stambus ir siauras nedera. Antra – irgi ne. Trečią kartą daviau rankovei reikiamą plotį, leidau jai išsipūsti ir surinkau į ilgą lygų Lavender rankogalį. Tokia rankovė ir yra aprašyme.
Bjauru
Apykaklė. Pirmiausia padariau ją Lavender – gumos juostą su Eggshell dygsniais aplink. Atrodė stora ir atrodė ne taip. Išardžiau ir bandžiau vėl, Lavender guma ant baigto korpuso. Vis tiek ne taip. Visa Lavender apykaklė patraukia akį aukštyn, toliau nuo juostos, o juk juosta ir yra megztinio esmė.
Pirma apykaklė, antra ir ta, kuri liko. Sprendimas – megzti apykaklės gumą mišiniu ir pereiti prie Lavender tik akims nuleisti, tad gauni vieną ploną spalvos liniją ten, kur ji liečia odą, ir nieko daugiau.
O tada atėjo akimirka, kai megztinis buvo baigtas, o man jis nepatiko. Korpusas baigtas, rankovės prisiūtos, apykaklė gera, o jis atrodė plokščias. Nebaigtas. Padėjau jį ant stalo ir ilgai į jį spoksojau.
Daigstymo dygsnių niekada neplanavau. Tiesą sakant, buvau nusprendęs jų nedaryti. Klausimas, kurį girdžiu dažniau už bet kurį kitą, po kiekvienu įrašu ir kiekvienoje žinutėje, – kodėl nerodau dygsnių taip, kaip tai daro kiekvienas didelis stambus megztinis, ir žinojau, kodėl ne: viena dizainerė tą dygsnį pavertė savo ženklu, o aš nenorėjau kopijuoti niekieno darbo. Tada pagalvojau apie sportbačius. Adidas, Nike, kiekvienas sporto prekės ženklas pasaulyje naudoja tą pačią kalbą – juostas, vingį, padą, ir niekas to nevadina kopijavimu. Gali įkvėpti kalba, nekopijuodamas kieno nors darbo. Tad paėmiau didelę buką adatą ir gabalą Eggshell.
Jam reikėjo kreminės. Megztinis tapo tikru megztiniu tik paskutinę popietę.
Išilgai juostos viršaus ir apačios. Žiedas aplink kiekvieną rankogalį. Spiralė aplink apačią, sekanti išvirkščias eiles. Tai užtruko popietę ir pakeitė viską.
Dygsniai, įrėminantys juostą ir apjuosiantys rankogalius, dygsniai iš arti ir spiralė aplink apačią iš nugaros.
Megztinis
Ant virbalų jis užtruko 25–30 valandų, ir tai dar tuo metu, kai viską tik išsiaiškindavau. Sveria maždaug du su puse kilogramo. Juosta yra tik priekyje, tad nugara lieka vien iš mišinio. Ir žmonės mane dėl jo sustabdo. Ne draugai iš mandagumo: nepažįstamieji, gatvėje, klausia, iš kur jis.
Tad aprašiau jį. Trys dydžiai, nuo S iki L, kiekviena akis suskaičiuota schemoje, o vilna jau padalyta ir suvyniota, nes neprašysiu tavęs daryti kruopščiausios dalies. Aprašymas būna rinkinyje kartu su Gigante Junior, o jei nenori imti virbalų, tavąjį numegsiu čia, Worthinge. Levandinė visada buvo mano spalva.
Viena išlyga, ir sakau ją rimtai. Gigante megztinis gerokai kruopštesnis ir sunkesnis nei Gigante kardiganas. Nesakau, kad kardiganai lengvi, bet čia, visų pirma, akys mažesnės, mezgi virbalais, o ne pirštais, ir technikos daug daugiau: rankovės iš paimtų akių, pridėjimai, rantas, matrasinė siūlė, daigstymo dygsniai. Jei jau megzei kardiganą su mumis, liemuo atrodys pažįstamas, o visa kita yra aprašyme, žingsnis po žingsnio. Jei ne, pradėk nuo kardigano.
O su Gigante Junior dar nebaigiau. Esu juo toks patenkintas, kad kuriu iš jo kepurių liniją. Aprašymas jau yra, ir bandau jį su mišiniais bei vienspalvėmis spalvomis. Sek naujienas.
Skaityk toliau
Nesuktos vilnos dalijimas stambiam mezgimui: gera, bloga ir pūkai
Pusvalandis rankinio paruošimo už kiekvieno mūsų vilnos kamuolio. Gigante Junior prasideda čia.
Skaityk toliau →
