Mezgimas pirštais ar virbalais stambiems mezginiams
Autorius: Fernando Santos
Galbūt tai klausimas, kurį man užduoda dažniausiai, Etsy ir žinutėse, beveik kasdien: ar megzti tai pirštais, ar dideliais virbalais? Mano sąžiningas atsakymas eina abiem kryptimis ir apima ir tuos kabliukus, apie kuriuos niekas neperspėja.
Pirmiausia: daryk tai, kas kalba tavo sielai. Čia tikrai nėra neteisingo atsakymo — tik būdas, kuris tau iš tikrųjų patiks ir kurio laikysiesi. Bet kadangi paklausei rimtai, štai viskas, ką išmokau darydamas abu.
Mezgimas pirštais: lengva, džiugi pradžia
Mezgimas pirštais — švelnesnė pradžia, be abejo. Kadangi rankomis dirbi pirmyn ir atgal, niekada nereikia grumtis su ‘išvirkščiąja puse’, kad megztum išvirkščiai; visa tai vienas draugiškas, pasikartojantis judesys. Keisti spalvas lengva. Intarsija (tie spalvų blokai) irgi lengva, o tai pusė to, dėl ko Gigante kardiganas atrodo kaip Gigante kardiganas.
Du dalykai, dėl kurių viskas eisis sklandžiai:
- Mezgant laikyk vilnos kamuolius tvarkingai ir perstumdyk juos, spalvų blokams progresuojant. Truputis tvarkymosi kiekvienoje eilėje vėliau išgelbsti nuo susiraizgiusio lizdo.
- Naudok pirštus kaip matuoklį: kiekviena kilpa turėtų būti maždaug dviejų tavo pirštų pločio. Štai ir akies dydis išspręstas, jokio virbalo nereikia.
- Leisk kiekvienai kilpai ‘pabučiuoti’ ankstesniąją. Megzdamas laikyk pradedamą kilpą priglaustą prie ką tik baigtos. Taip susidaro tas nuostabus grandinėlės efektas, ir tai labai padeda vienodumui, nes akis seka tvarkingą grandinėlę, o ne užkliūva už kiekvieno mažo netolygaus įtempimo zigzago.
Mezgimo pirštais kabliukas
Pirštais megztos akys linkusios atrodyti netolygiai, o nėra nieko labiau atstumiančio už stambų drabužį, kuris atrodo netvarkingai. Ypač jei, kaip ir aš, turi perfekcionizmo gyslelę ir pastebi kiekvieną kreivą kilpą. Projektus išardau (išnarplioju ir pradedu iš naujo) dažniau, nei norėčiau pripažinti, vien todėl, kad akys gulėjo ne taip.
Geriausia gynyba — tiesiog sustoti ir pažiūrėti. Taip lengva įsijausti, tad patikrink akis kiekvienoje eilėje, o idealiu atveju — maždaug kas penkias akis. Jei tavo kilpos buvo vienodos ir viena ima elgtis netinkamai, sugauk ją dabar: megzk ant kreivos akies, ir gausi grandininę kreivų akių reakciją, viską dėl vienos mažytės klaidos, kurią galėjai pataisyti per sekundę. Palik ją, ir, kaip aš, galiausiai išardysi viską. Paklausk, iš kur žinau.
Gudrybė, už kurią galiu prisiekti, — laikyti po ranka vieną didelį 25 mm tiesų virbalą (rasi juos mano virbalų puslapyje). Numezgęs eilę pirštais, perkelk akis ant virbalo, kad jos liktų vienodos ir tolygios, kol tęsi. Tai šiek tiek daugiau darbo, bet atsiperka užbaigimu, kuris iš tikrųjų atrodo sąmoningas, o ne atsitiktinis.
Mezgimas dideliais virbalais: profesionalus užbaigimas
Jei sieki vienodumo, laimi virbalai. Akys išsirikiuoja, atrodo fantastiškai, o baigtas dirbinys atrodo tinkamai, profesionaliai pagamintas. Kai nepažįstamasis gatvėje tave sustabdo paklausti, kur gavai kardiganą, paprastai būtent dėl to.
Čia viską lemia du įpročiai:
- Stebėk įtempimą: kiekvieną akį papildomai patrauk. Formuodamas kiekvieną, ištrauk ją dar truputį. Būtent tai suteikia stambiam mezginiui tą nuostabią orią, atpalaiduotą išvaizdą ir pojūtį. Nėra nieko labiau atstumiančio už suspaustas akis, įsikibusias viena į kitą iš paskutiniųjų.
- Naudok apskritus virbalus, ne tiesius. Dievinu tiesų virbalą, bet augančiam kardiganui reikia vietos. Apskritojo virbalo lynas perima svorį, suteikia tavo dirbiniui kur dėtis, ir tavo kilpos nenuslys nuo galo, kol nusisuksi. (Tiesius pasilik aukščiau aprašytai akių laikymo gudrybei.)
Mezgimas pirštais — švelnesnė mokymosi kreivė; virbalai duoda geresnį užbaigimą. Abu sukuria tikrą kardiganą.
Virbalų kabliukas
Bet — ir tai tikras „bet“ — drabužiui augant, jis tampa sunkus ir nepatogus. Pusiaukelėje per korpuso detalę laikai kažką maždaug mažos šalies dydžio, o apversti jį, kad megztum gerąją ir išvirkščiąją pusę, tampa tikra rankų treniruote. Tiesą sakant, kai kuriais vakarais man skauda riešus. O rankovėms virbalai — ne draugai: dideli virbalai ir maži paviršiai tiesiog nesutaria.
Mano vienintelė tikra rekomendacija: mezgimo kampelis
Jei tik gali, įsirenk mezgimo kampelį, net jei tai tik atlaisvintas virtuvės stalas. Stambų mezginį kur kas lengviau megzti ant plokštumos, nes svorį laiko paviršius, o ne tavo riešai. Taip, tai apmaudu: mezgimas ir televizorius puikiai dera, o stalas tą jaukų derinį pagadina. Bet atremk dirbinį į kavos staliuką, sofos ranktūrį, bet ką, kas perima dalį svorio, ir tikrai gali turėti abu.
Tai… kurį rinktis?
Tikrai, nėra teisingo ar neteisingo. Stambus mezgimas įtraukus, gražus ir drąsus, o geriausia jo versija — tas būdas, kuriuo tau bus patogu megzti ir malonu žiūrėti į rezultatą. Mezgi pirmą kartą? Pradėk pirštais ir be didelių lūkesčių. Sieki to traškaus užbaigimo, kuris šaukia „pasidariau savo rankomis“? Imk virbalus. Arba daryk taip, kaip aš dažniausiai, ir naudok abu: pirštus — dėl džiaugsmo, virbalą — dėl tvarkos.
Jei esi pačioje pradžioje, pradėk čia: Ar pradedantysis gali numegzti stambų kardiganą? Nuo ko pradėti, sąžiningai Tai švelniausias man žinomas kelias. O kai ateis laikas dideliems virbalams, manieji yra čia, įskaitant 25 mm tiesius, kuriuos naudoju akių laikymo gudrybei.
Kad ir kaip tavo rankos tai pamėgtų (pirštais, virbalais ar laimingu abiejų mišiniu), rinkis tai, kas jaučiasi gerai, ir sukurk ką nors Gigante.
Skaityk toliau
Ar pradedantysis gali numegzti stambų kardiganą? Nuo ko pradėti, sąžiningai
Didelės akys atlaidžios ir greitos, tad stambus mezgimas — geriausia vieta pradėti.
Skaityk toliau →
