Šeši nauji stambių kardiganų rinkiniai rudeniui ir žiemai
Autorius: Fernando Santos
Šeši nauji stambių kardiganų rinkiniai, ką tik atkeliavę: Parade, Dual, Film Roll, Retro Pop, Retro Neon ir Technicolor. Kiekvienas prasidėjo nuo to, ką prisimenu iš savo vaikystės devintajame dešimtmetyje: fotojuostos ritinėlio, batų dėžės su nuotraukomis, flomasterių pakelio. Štai kas yra kiekvienas iš jų, kodėl man jis toks svarbus ir kaip jį megzti.
Devintojo dešimtmečio vaikas
Augau devintajame dešimtmetyje, ir tada spalvos veikė kitaip. Fotojuostoje tilpo dvidešimt keturi kadrai, ir tekdavo savaitę laukti, kol sužinosi, ar kuris nors pavyko. Geri patekdavo į albumą su lipniais kampučiais, o patys geriausi — į rėmelį prie lango, kur saulė pamažu visus nudažydavo persikine spalva. Gaudavai tokias spalvas, kokias gaudavai, ir su jomis gyvendavai.
Kitas dalykas, kurį prisimenu, — piešimas. Kiekvienas mano pažįstamas vaikas piešė tą pačią vaivorykštę: flomasterių lanką, visomis pakelio spalvomis, spaudžiant taip stipriai, kad popierius imdavo blizgėti. Niekas mūsų to nemokė. Tiesiog taip darydavai su nauju flomasterių pakeliu.
Tada prasidėjo ir mano meilė spalvoms, formoms ir dizainui. Buvau vienas iš aštuonių brolių ir seserų, įstrigęs per vidurį, triukšmingoje ir pilnoje žmonių šeimoje, o formos ir spalvos man suteikė struktūrą. Sėdėdavau ir vis iš naujo perpiešinėdavau Globo muilo operų logotipus iš televizoriaus ekrano, kol jie išeidavo teisingi. Ten ir gimė dizaineris.
Kiekviena šių šešių akis sukurta Gigante Studio — įrankyje, kurį sukūriau, kad bet kas galėtų nuspalvinti kardiganą taip, kaip aš nuspalvinau šiuos: po vieną langelį tinklelyje, savo pasirinktomis spalvomis. Spalvindamas juos vis grįždavau į savo vaikystę. Ne prie tvarkingų, begalinių spalvų, kurias duoda telefonas, o prie tokių, kuriose yra truputis oro. Nuotrauka, palikta ant palangės. Nudėvėtas, suminkštėjęs apatinis kraštas.
Šeši kardiganai, kiekvienas — mažas mano devintojo dešimtmečio gabalėlis, numegztas stambiai.
Juokinga. Tą savaitę, kai jie pasirodė, Instagram staiga ėmė populiarėti devintasis dešimtmetis. Neturėjau nė menkiausio supratimo. Prie šių šešių dirbau kelias savaites, panėręs į Studio, ir sužinojau tik tada, kai išniriau įkvėpti oro.
Jei dar niekada nemezgei kardigano, trys iš šešių sukurti būtent tam.
The Film Roll
Kas tai. Persikų, saulėlydžio ir rubino zigzagai ant kiaušinio lukšto spalvos, nusileidžiantys smaigaliu nugaros viduryje ir vėl susitinkantys antrame V priekyje. Zigzagai kiekvienoje eilėje pasislenka per vieną akį, todėl tai laiptelis aukščiau nei paprastas kardiganas — ir verta.
Kodėl jis man toks svarbus. Tai nuotraukų, su kuriomis užaugau, spalvos. Kodak juosta, nuotraukos, įklijuotos į Kodak albumą, albumas ant formikos stalviršio virtuvėje. Polaroid fotoaparato niekada neturėjome, pažinojau juos tik iš filmų: filme „Desperately Seeking Susan“ yra scena, kur Madonna juo nusifotografuoja pati — asmenukė dar gerokai prieš atsirandant šiam žodžiui, — ir būtent tą Polaroid prisimenu. Ne tas spalvas, kokios tą dieną iš tiesų buvo, o tai, ką su jomis padarė trisdešimt metų: raudonos tapo rubino, oda — persikinė, baltos — kiaušinio lukšto spalvos. Kai žiūriu į šį kardiganą, matau savo šeimos nuotraukas ir tą devintojo dešimtmečio versiją, kuri egzistuoja tik jose. Pažiūrėk į Film Roll rinkinį.
The Retro Pop
Kas tai. Visas saulėtai geltonas, su vienu ryškiu apvadu palei apačią ir tiesiai aukštyn palei priekius bei nugaros vidurį. Spalvų linijos eina tiesiai aukštyn, o rankovių juostos — tiesiai skersai, tad visada žinai, kuri akis keičiasi kita. Puikus pirmasis projektas.
Kodėl jis man toks svarbus. Tai virtuvė viename iš mano vaikystės namų su mėlynomis ir geltonomis plytelėmis. Ten mano seserys ir pusseserės šeštadienio popietėmis kepdamos pyragą apkalbinėdavo visus, ir berniukams ten buvo draudžiama. Ji man primena laikus, kai vienintelis mano rūpestis buvo nueiti į mokyklą ir išsikankinti per matematikos pamoką anksti pirmadienio rytą. Pažiūrėk į Retro Pop rinkinį.
The Retro Neon
Kas tai. Retro Pop sutemus. Visas gilios vyno spalvos, su ryškia linija palei apačią ir tiesiai aukštyn abiem šonais, švelnia juosta prie siūlių ir kreminiu kiekviename krašte. Kaip ir Retro Pop, linijos eina tiesiai, todėl tai irgi puikus pirmasis projektas.
Kodėl jis man toks svarbus. Kalėdos. Desertai, kuriuos gamindavo mano mama, vaisiai, kuriuos Brazilijoje matydavome tik tuo metų laiku, slyvos ir vyšnios tomis gilios vyno spalvomis, ir daug sangrijos. Būtent sangrijos vaisiai mane pirmą kartą ir nugirdė — gerokai anksčiau, nei man buvo leidžiama taurė. Pažiūrėk į Retro Neon rinkinį.
The Technicolor
Kas tai. Keturi vienspalviai blokai — kardigano pavidalu. Kiekviena dalis — vienas ar du iš jų: rožinė abiejose apačiose, alyvinė ir oranžinė aukštyn vienu priekiu, laimo — kitu priekiu ir per nugarą, viena laimo rankovė su rožiniu rankogaliu ir viena visa oranžinė. Niekur nėra spalvos keitimo eilės viduryje, tik keli keitimai per visą eilę, todėl tai paprasčiausias iš šešių megzti ir garsiausias dėvėti.
Kodėl jis man toks svarbus. Du dalykai. Seni Technicolor filmai, kurie eidavo kiekvieną popietę po pamokų, kur dangus būdavo mėlynesnis už bet kokį dangų ir niekas nė nemirktelėdavo dėl keturių spalvų iš karto. Ir spalvų juostos. Niekada gerai nemiegojau — vėlai ar nesąmoningai anksti, — ir kai man buvo septyneri, mama dėl to nuvedė mane pas miego gydytoją. Televizorius buvo mano kompanionas, o kai naktį programos baigdavosi, įsijungdavo spalvų juostos: vienspalviai blokai greta vienas kito, švytintys tamsiame kambaryje. Šis kardiganas — tos juostos ir kiekvienas popietės filmas viename. Pažiūrėk į Technicolor rinkinį.
The Parade
Kas tai. Citrus, avietinė, saulėlydžio ir levandų spalvos kyla nuo apačios, per petį ir ant rankovės, o kiaušinio lukšto spalva — apačioje, ant rankogalių ir priekių apvadų. Penki atspalviai ir lenkimai, kylantys po vieną akį, daro jį skirtą mezgėjams, mėgstantiems iššūkius.
Kodėl jis man toks svarbus. Tai vaivorykštė, kurią piešė kiekvienas devintojo dešimtmečio vaikas, stipriai spaudžiant kiekvienu pakelio flomasteriu. Tai ir Rainbow Brite bei My Little Pony, kurių berniukams nebuvo leidžiama žiūrėti, nebent žaidei su jaunesne sesute — o tai man suteikdavo leidimą. Laura, ačiū. Ir tai Xuxa — didžiausia vaikų televizijos žvaigždė, kokią kada nors turėjo Brazilija, dainavusi dainą apie vaivorykštę, kurioje kiekviena spalva reiškė vis kitą žmogų. Tais laikais tai buvo tikras pankrokas. Šiandien ta pati daina Brazilijoje dainuojama kaip LGBTQ+ himnas. Šio dizaino aš ne tiek sukūriau, kiek prisiminiau. Pažiūrėk į Parade rinkinį.
The Dual
Kas tai. Iš vienos pusės Candy Floss rožinė, iš kitos — Catkin geltona, o ten, kur jos susitinka, — milžiniškų akių laiptai. Tik dvi spalvos, tad stebėti reikia tik laiptų. Laiptelis aukščiau — ir verta.
Kodėl jis man toks svarbus. Dual pradžioje buvo rožinės ir mėlynos spalvų. Tai buvo mano vaikystės dilema: berniukas rengiamas mėlynai, mergaitė — rožinei, ir jokio kito atsakymo. Geltona buvo visus apimanti versija, spalva, kurios niekas nebuvo pasisavinęs, tad padariau jį ne tokį akivaizdų — ir štai. Pasisuk į vieną pusę — rožinė. Pasisuk į kitą — geltona. Pažiūrėk į Dual rinkinį.
Kas yra dėžutėje
Kiekviena dėžutė supakuojama pagal tavo dydį, o vilna atkeliauja jau rankomis padalyta ir iššukuota, tad akis užmeti tą pačią dieną, kai ji atkeliauja, o ne po savaitės. Pridėk 25 mm virbalų porą, jei jos reikia, arba megzk pirštais — ir daugiau nieko nereikės. O jei nori dviejų dalykų, kuriais giriuosi kiekvienam, kas tik klauso, pridėk užbaigimo rinkinį: vėlimo adatą ir kilimėlį tobulam kiekvieno galo užbaigimui ir vilnos šukas, kad tavo kardiganas ilgus metus atrodytų kaip naujas. Tavo dydžio aprašymas, konstrukcijos gidas ir 43 minučių vaizdo meistriškumo pamoka atsiranda tavo Gigante Knits paskyroje iš karto po pirkimo.
Jei abejoji, kuris tavo, parašyk man.
Skaityk toliau
Vienas dalykas, kurį verta patikrinti prieš perkant bet kurį stambaus mezgimo kardigano rinkinį
Kas iš tikrųjų yra rinkinio dėžutėje ir vienas klausimas, kurį verta užduoti prieš perkant bet kurį iš jų.
Skaityk toliau →
