Mielas Gigante: dievinu tavo mezginius, bet laikausi veganystės
Autorius Fernando Santos
“Mielas Gigante, dievinu tavo dizainus, bet laikausi veganystės. Ar yra koks nors būdas, kad galėčiau dėvėti vieną iš tavo kardiganų? Ir kaip iš tikrųjų elgiamasi su avimis, kurios užaugina tavo vilną?”
Ačiū, kad klausi, ir kad klausi taip maloniai. Atsakysiu tiesiai, net ten, kur atsakymas ne toks, kokio tikėjaisi.
Pirmiausia sąžiningai: vilna nėra veganiška
Kiekvienas Gigante kardiganas numegztas iš 100% vilnos, o vilna gaunama iš avių. Kad ir kaip gerai su tomis avimis būtų elgiamasi, tai nėra veganiškas pluoštas, ir aš nemėginsiu jo tokiu pavaizduoti. Jei būtent čia nubrėžei savo ribą, visiškai tai gerbiu. Geras akrilas – visiškai sąžiningas pasirinkimas. Apie tai jau rašiau (Mielas Gigante: kodėl ne tiesiog akrilas?), o mūsų aprašymai tinka bet kokiems super stambiems siūlams.
Bet tu klausei ir apie avis, ir tai nusipelno tikro atsakymo
Naudojame dviejų rūšių vilną. Corriedale – visuose mūsų vienspalviuose atspalviuose: didelė, tvirta Naujosios Zelandijos veislė, išvesta 1800-ųjų pabaigoje sukryžminus merino su ilgavilnėmis avimis. Merino – mūsų minkštesniuose daugiatoniuose mišiniuose, tokiuose kaip Wisteria ir Poison Ivy.
Būtent su merino gerovės klausimas ir tampa svarbus. Šimtmečiais merino avys buvo veisiamos taip, kad užaugintų kuo daugiau vilnos, o vienas iš būdų, kaip veisėjai to siekė, buvo daugiau odos: gilios klostės ir raukšlės, ypač aplink kaklą ir užpakalinę dalį. Tose klostėse kaupiasi drėgmė, ir jos traukia muses. Musės ten deda kiaušinėlius, o lervos minta avimi. Tai vadinama miaze, ir tai baisu.
Kai kurie ūkiai nuo to apsisaugo mulesingu: išpjauna odą aplink avies užpakalį, kad randai užgytų lygūs. Paprastai tai daroma ėriukams be nuskausminimo. Naujojoje Zelandijoje tai uždrausta, bet kitur vis dar praktikuojama.
Mūsų riba: jokio mulesingo
Mūsų merino vilna atkeliauja per tiekėjus, kurių šaknys Pietų Amerikoje ir Pietų Afrikoje, o jie ją perka iš ūkių, sertifikuotų pagal Atsakingos vilnos standartą (RWS), nepriklausomą standartą, kuris visiškai draudžia mulesingą. Ūkiai prisijungia savo noru. Patys iš ūkių neperkame, todėl pasikliaujame būtent šiuo sertifikatu.
Corriedale avių kūnas lygus, be tų gilių klosčių, todėl joms mulesingas paprastai visai nedaromas. Mūsiškė vilna – iš Naujosios Zelandijos, kur mulesingas uždraustas.
Abi vilnos dažomos JK ir sertifikuotos pagal Oeko-Tex Standard 100 (patikrintos dėl kenksmingų medžiagų). Tada kiekvieną sruogą mes patys padalijame ir rankomis paruošiame Vortinge.
Ko negaliu pažadėti
RWS sertifikuoja ūkius, o vilna iš daugelio ūkių pakeliui sumaišoma. Joks standartas negali laiduoti už kiekvieną pluoštelį. Ką galiu pažadėti – kad pasirinkome tiekėją, kurio merino vilna atkeliauja tik iš ūkių, įsipareigojusių nedaryti mulesingo, ir kad mes nuolat klausiame.
Jei kur nors perki vilną, paklausk dviejų dalykų
- “Ar jūsų merino vilna be mulesingo?”
- “Ar ji iš RWS sertifikuotų ūkių?”
Geras pardavėjas atsakys iš karto. Jei nežino, tai irgi atsakymas.
Taigi, į tavo klausimą: ne, negaliu padaryti mūsų vilnos veganiškos. Bet tikiuosi, kad numegzi vieną iš mūsų dizainų iš siūlų, kurie tau tinka, ir labai norėčiau jį pamatyti, jei taip padarysi.
Skaityk toliau
Mielas Gigante: kodėl nenaudoti akrilo?
Sąžiningas atsakymas, kuris pripažįsta akrilo privalumus, ir kuo natūrali vilna atsiperka per metus.
Skaityk toliau →
